Žiūrėjo keistai. Taip žiūrime į tuos, kuriuos matėme, tačiau pamiršome kur ir kada. Arba nematėme, tačiau pamatę norime prisiminti visą likusį gyvenimą.
Taip juk būna, tiesa? Kai žmonės kalba apie tave, o tu privalai tylėti. Kai pabandai ištarti patį trumpiausią žodelytį, o tie žmonės ima tave badyti pirštais ir choru cypti, kad nutiltum. Kai nenori klausytis jokių tavo paaiškinimų. Kai jiems atrodo, kad apie tave žino kur kas geriau nei tu pats.
sekmadienis, kovo 20
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
1 komentarai:
o tu tik klausykis. nes tik to ir užtenka :)
Rašyti komentarą