Žiūrėjo keistai. Taip žiūrime į tuos, kuriuos matėme, tačiau pamiršome kur ir kada. Arba nematėme, tačiau pamatę norime prisiminti visą likusį gyvenimą.
Taip juk būna, tiesa? Kai žmonės kalba apie tave, o tu privalai tylėti. Kai pabandai ištarti patį trumpiausią žodelytį, o tie žmonės ima tave badyti pirštais ir choru cypti, kad nutiltum. Kai nenori klausytis jokių tavo paaiškinimų. Kai jiems atrodo, kad apie tave žino kur kas geriau nei tu pats.
sekmadienis, kovo 20
šeštadienis, kovo 19
Donaldas Kajokas:
ar mane sapnuosi? būtinai
ką į guolį kviesies? vis tą patį
pasenai karaliene mano pasenai
ar seniai?
ką tik
apie vienatvę
vienatvė graži
kol netampa
šiek tiek
gilėlesnė
už duobutę
pagalvėje
nuo karuselės rato atitrūkęs
per naktį parku vaikščiojo arkliukas
taip jau nutiko, kad tą pačią naktį
po parko rūką braidžiojo vienatvė
- o kas toliau?
- ar neužtenka: rūkas,
naktis vienatvė ir arkliukas
ką į guolį kviesies? vis tą patį
pasenai karaliene mano pasenai
ar seniai?
ką tik
apie vienatvę
vienatvė graži
kol netampa
šiek tiek
gilėlesnė
už duobutę
pagalvėje
nuo karuselės rato atitrūkęs
per naktį parku vaikščiojo arkliukas
taip jau nutiko, kad tą pačią naktį
po parko rūką braidžiojo vienatvė
- o kas toliau?
- ar neužtenka: rūkas,
naktis vienatvė ir arkliukas
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)