Žaibai senieji,
Sulėkit obelin laukinėn
Virš manęs.
Pragydęs vienas būsiu -
Kuždesys, vedąs
Nuo užkeiktos akivarų klastos.
Kai laimi geras šauksmas.
Čia vėtra, obelie praeinanti, nesveikink
Sušiauštos žolės;
Joje miegosiu šiąnakt.
Bet upių bėgsmas skaidrina lapus,
Ir virsta samanom nelygios mintys
Lyg į miegą.
Vėlus žmogau,
Giliuosius vandenis sapnuoki
Aušrai.
---
Antanas Kalanavičius, 1969
sekmadienis, spalio 21
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai:
Rašyti komentarą