Vasaragreičiauateik

kam gali patikti šitos,
begėdiškai trumpos,
pernelyg smalsios,
birželio naktys.

juk viskas
aplink mus,
dieną ir naktį įgyja
skirtingas prasmes.
priešingas formas
ir reikšmes.

taip ir Tavo lūpos.
naktimis jos degina.

ir aš,
šiomis birželio naktimis,
iki ryto
nespėju sudegti.

-- Mantvydas Leknickas

Katinas tuščiam bute

Numirti – šitaip nesielgiama su katinu.
Nes ką gi katinui beveikti
tuščiam bute.
Keberiotis ant sienų.
Trainiotis tarp baldų.
Lyg niekas nepasikeitė,
o vis dėlto sukeista.
Lyg niekas nekrutinta,
o vis dėlto pastūmėta.
Ir vakarais jau nebedega lempa.

Ant laiptų girdėti žingsniai,
bet nebe tie.
Ranka, padėjus žuvį ant lėkštutės,
irgi ne ta, kuri buvo.

Kažkas čia neprasideda
įprastiniu laiku.
Kažkas čia nebevyksta
kaip turėtų vykti.
Kažkas čia buvo ir buvo,
o paskui staiga pradingo,
ir atkakliai jo nebėra.

Dirstelėta į kiekvieną spintą.
Perbėgtos lentynos.
Palįsta po kilimo ir patikrinta.
Net pažeidus draudimą
išmėtyti popieriai.
Ką gi dabar bedaryti.
Snausti ir laukti.

Tegu jisai tik sugrįžta,
tegu pasirodo.
Iškart sužinos,
kad negalima šitaip su katinu.
Jo link bus einama,
tarsi visai nesinorėtų,
pamažėliais,
labai įsižeidusiom letenom.
Ir pradžioje jokių miauksėjimų nei šuolių.


[W. Szymborska]

Kamanė.lt viešina:

Nusišypsok, sustok, paskui pareik namo -
Lauke tokia tamsa, kad galima apakti,
Bet mano burnoje atgyjantis skiemuo
Palaimins ir pralenks ilgiausią metų naktį.
Nusišypsok, nes mus išskyrė lyguma,
Lediniai ežerai, neperregimos pūgos,
Užuolaida, kurią matai užmigdama,
Ir tamsūs traukiniai tarp Daugpilio ir Lugos.

Virtuvėje - vėsi nusekusi versmė
Ir keletas kėdžių tarytum retas miškas
Aš irgi užmiegu ir šių namų prasmė -
Tik pašto ženklas ir telefono diskas.
Aš irgi užmiegu ir, rodosi, keliu
Plastmasę, ir žinau, kad pavojinga delsti,
Nes, likęs su tavim, nubusdamas galiu
Anapus skaitmenų surasti savo balsą.

Tomas Venclova

žuvų epiloge

tik šitaip čežant šilkui prisiliesi
prie to ko troškai paslapčia  o kartą
manei jau turinti tuomet išlijo lietūs
ir tavo lūpos jau rakino vardą:

- o broli jei tai išprotėjimas
man gaila tų kurie neišprotės
o jei tai lėtas atsargus mirties artėjimas
man gaila tų kuriems toli iki mirties

trys atminties kompozicijos, 1
Donaldas Kajokas

---

Kažkas nematomas, didelis
amžinas ten, platybėse,
švytėdamas prasilenkia su gyvenimu.

Ledonešis,
Marcelijus Martinaitis

Žvyruoto vieškelio eilės.

Žaibai senieji,
Sulėkit obelin laukinėn
Virš manęs.

Pragydęs vienas būsiu -
Kuždesys, vedąs
Nuo užkeiktos akivarų klastos.

Kai laimi geras šauksmas.

Čia vėtra, obelie praeinanti, nesveikink
Sušiauštos žolės;
Joje miegosiu šiąnakt.

Bet upių bėgsmas skaidrina lapus,
Ir virsta samanom nelygios mintys
Lyg į miegą.

Vėlus žmogau,
Giliuosius vandenis sapnuoki
Aušrai.


---
Antanas Kalanavičius, 1969

Epigrama

girdžiu ką jūs tylite
kurie kalbate kalbate kalbate

žinau ko nereikia jums
kurie perkate perkate perkate

suprantu kaip sunku jums
kurie griebiate griebiate griebiate

betgi kaip gražiai susilankstote
ir įsidedate save

į vidinę švarko kišenę


2006,
Justinas Marcinkevičius

lietuviškos poezijos

paklausa

aš truputį pavargau skaityti
apie mergaites. apie jų kasas
ar šypsenas, apie tai, kaip jos stovi
suknelėmis glostančios vėją, sijonais
ir kasomis rišančios upių mazgus.

truputį pavargau skaityti mergaičių
akis, mėlynas it širvio paukštė
arba kokias kitokias – povo žalsvumo.
pavargau ir tiek. tai gal tiesiog
duokit man berniukų.

jeigu galima – jaunesnių.

žadintuvai

kai miegu
kartais tu netyčia man paskambini
rytais neužrakinusi telefono klaviatūros.

lovoj klausausi kaip važiuoji troleibusu
į akademiją. kita pamėnkalnio stotelė

girdžiu grąžaisi rankas atsidūsti
tartum pro langą pamačiusi tokį sulytą
mane tokį negirdimą:

klausau

- Nojus Saulytis



-------------------------------
* * *
à la Jacques Prevet
* * *
jeigu būčiau katė atpažinčiau
tavo žingsnius dar laiptinėje
nušokčiau nuo palangės žaibo
greitumu priartėčiau prie lauko
durų bet… paskutiniai žingsniai
būtų kiek įmanoma lėtesni
nemanyk kad labai tavęs laukiau
jeigu būčiau katė įsitaisyčiau
virtuvėje ant palangės ir stebėčiau
kaip gamini vakarienę ne viskas
ten valgoma bet žmonės netobuli
jei būčiau katė susirangyčiau
ant kelių kai žiūri televizorių
arba klausaisi muzikos tada
norom nenorom glostytum mane
murkčiau į tavo širdies taktą
bei muzikos ritmą jei būčiau katė
liūdėčiau jeigu ilgai negrįžtum
stingdančiais gruodžio vakarais
nes ir mes katės privengiam speigo
vienatvės žiemos jei būčiau katė
vieną rytą pabėgčiau kai sninga
greitai nelieka jokių orientyrų
vėjas išpusto kvapus užžeria
pėdsakus tyčia nerasčiau kelio
sugrįžti nors kartais galbūt to
norėsiu labiausiai už viską
bet dabar tūnau pasislėpus ir
klausaus kaip šauki mane vadini
švelniausiais vardais matau kaip
ilgai ir kantriai ieškai nė už ką
neišsiduosiu nes kas daugiau
manęs taip ilgėsis

- Elena Karnauskaitė

Omaras Chajamas, "Rubajatai"

103
Va kiparisas, va kilnioji lelija.
Kam sakmės apie jį, legendos apie ją?
Jinai su dešimtim liežuvių, o nešaukia,
Jisai su dviem šimtais, o skendi tyloje.
* * *
110
Gimimo ir mirties - to paslaptingo rato -
Nei galo, nei pradžios mirtingam nesimato.
Iš kur atėjom čia? Kur kelio pabaiga?
Nė vienas dar į tai atsakymo nerado.
* * *
120
Jei žemėj šioj tiesa išvien su neteisybe,
Kas tau iš jos, širdie? Tik sielvarto beribė.
Sutik su likimu, kas bus - tegu sau bus,
Juk dėl tavęs nekeis sprendimo amžinybė.
* * *
123
Tau niekados klusnus aš nebuvau, žinau,
Ir niekados kalčių nuplaut nemėginau,
Bet vyliaus visados didaus kilnumo Tavo,
Nes vieno niekados aš dviem nevadinau.
* * *

Omaras Chajamas, "Rubajatai"

12
Kiek mirksnių tau gyvent - seniai lemtis atskaitė,
Tad nė vienam iš jų neduok liūdnai praeiti.
Gyvenimas yra brangiausia, ką turi -
Ir jis praeina taip, kaip tu jį pats praleidi.
* * *
14
Dangau! Kodėl, sakyk, čia niekšams taip gerai?
Jų pirtys ir vanduo, malūnai ir dvarai,
O kas teisingas, tas nė plutgalio neturi.
Aš spjaunu į tave, dangau, jei taip darai.
* * *
22
Kam antakius raukai, kam graužiesi, kenti?
Čia nieko nepasieks paniurę ir pikti.
Priimki tai, kas bus - išminčiui taip geriausia -
Ir man, ir tau keliai ne mūsų nubrėžti.
* * *
50
Kai lieka nebe daug mįslių šioje būty,
Vienodai ir džiaugies, ir nuoskaudas kenti.
Mes gavom neilgam, kas gera ir kas bloga,
Ar gydysies, ar ne - liga praeis pati.
* * *
68
Tariau: "Nuo šiol daugiau aš vyno nebegersiu
Ir vynmedžių krauju savęs maitint neversiu".
Bet proto balsas vėl paklausė: "Tu rimtai?"
Ir vėl aš atsakiau: "Ai, ne! Juk neištversiu".
* * *
75
Jei tu atspėtum šio gyvenimo slaptis,
Gal savo veidą tau praskleistų ir mirtis.
Bet jeigu net šiame pasauly nuolat klysti,
Tai kaip gi aname sugaudysi mintis?
* * *

-

Sir, I admir your general rule,
Ir kas gi, mielas pone, ginčytis išdrįs,
That every poet is a fool:
Su jūsų žodžiais: kas poetas, tas kvailys.
But you yourself may serve it:
O jūsų pavyzdys, lig šiolei neregėtas,
That every fool is not a poet.
Įrodo, kad kvailys - nebūtinai poetas.