Kamanė.lt viešina:

Nusišypsok, sustok, paskui pareik namo -
Lauke tokia tamsa, kad galima apakti,
Bet mano burnoje atgyjantis skiemuo
Palaimins ir pralenks ilgiausią metų naktį.
Nusišypsok, nes mus išskyrė lyguma,
Lediniai ežerai, neperregimos pūgos,
Užuolaida, kurią matai užmigdama,
Ir tamsūs traukiniai tarp Daugpilio ir Lugos.

Virtuvėje - vėsi nusekusi versmė
Ir keletas kėdžių tarytum retas miškas
Aš irgi užmiegu ir šių namų prasmė -
Tik pašto ženklas ir telefono diskas.
Aš irgi užmiegu ir, rodosi, keliu
Plastmasę, ir žinau, kad pavojinga delsti,
Nes, likęs su tavim, nubusdamas galiu
Anapus skaitmenų surasti savo balsą.

Tomas Venclova

žuvų epiloge

tik šitaip čežant šilkui prisiliesi
prie to ko troškai paslapčia  o kartą
manei jau turinti tuomet išlijo lietūs
ir tavo lūpos jau rakino vardą:

- o broli jei tai išprotėjimas
man gaila tų kurie neišprotės
o jei tai lėtas atsargus mirties artėjimas
man gaila tų kuriems toli iki mirties

trys atminties kompozicijos, 1
Donaldas Kajokas

---

Kažkas nematomas, didelis
amžinas ten, platybėse,
švytėdamas prasilenkia su gyvenimu.

Ledonešis,
Marcelijus Martinaitis

noriu vasaros. (kaip eilėraštis vadinasi, nežinau, o ir nerūpi)

      va ir vasara baigias greičiau negu mirksnis prieš mirtį
      sutalpina savin šimtą tūkstančių vasarų gal
      mes jau regim seniai ko vis vien neišvengsim patirti
      kai sugrįžę ilgam šimtui tūkstančių metų atgal
      mes sustojam prie upės o upėje pilna gyvybės
      ir nutolstančioj pievoj mus stebi drugiai ir žiogai
      ir atėjusios mūsų dvi švytinčios skaidrios būtybės
      (aš labai pavargau tu taipogi labai pavargai)


Aidas Marčėnas

tavo kambarys. išėjimas

už durų vėl tai kas dar vakar nutrūko ir baigės

sniegai įsisnigę lietus konvertuotas į ledą

baruos bąla vynas ir viešbučius nešasi sraigės

pro žingsnį sukarpančią klaikią klevų kolonadą

tik juodas žmogus lipa stogu į kamino dūmus

primindamas Hoffmaną Uhlandą Poe bei Novalį

ir vaikiškos nuotraukos žvelgia lig šiol iš veidų mūs

tačiau kaip ir šis kambarys jų išsaugot negali

žinau iš to kambario nuolat reikės man išeiti

kažkas ten ir vėlei man bus užgyvenęs tik parą

po to pro duris - tartum balsas pargrįžtų į raidę

kur juodas žmogus lips iš knygos į kamino garą

girdėjau yra kambarių dedamų mums į kelią -

lyg sraigės jų viešbučius ar vandenynai jų žuvį

taip neščiaus tave ir pasukus į mano gatvelę

tu būtum kartu tačiau džiaugčiausi jog neįžiūri

tavęs nuo stogų iš langų neišskaito iš lūpų

kažkas kam neskirta kas vogtų mus vieną iš kito

taip liktume dviese prie savo skirtingų staliukų

ir niekas nekiltų many nes juk niekas nekrito

-- Kęstutis Navakas, @žaidimas gražiais paviršiais

Konspektavimo atradimai #2

Senų senovėj, dar vaiko dienose, kai buvau gudresnis, puikiausiai žinojau, kas yra laimė, kaip ji kvepia, kaip ji atrodo... Laimė - visai kaip kalėdinis atvirukas su baltu minkštais kąsniais krintančiu sniegu. Trobelė toli, langely šviesa geltona kaip medus, eglės lyg cukrum pabarstytos, o tu pats, geras bent tą vakarą kaip iš atvirukų, stovi prie lango naktiniais marškiniais, ir taip šilta ir jauku.

- Saulius Šaltenis

Ačiū;>~

Baigiasi metai. Nežinau kaip Jums, bet man.. Ech, man jie buvo pilni. Pilni džiaugsmo ir liūdesio, netekčių ir atradimų, juoko ir ašarų, ieškojimų... neišsipildžiusių ir išsipildžiusių norų.. nepasiekiamų svajonių. Tai buvo pilni metai.

Metai prasidėjo naujais patyrimais, naujais žmonėmis; tokie jie ir tęsėsi, tokie jie baigsis. Ir visko pabaigoje labai noriu pasakyti tai, ko niekad nepasakiau, o taip norėjau - AČIŪ!
Ačiū Mamai ir Tėčiui už jų begalinę meilę ir rūpestį,
Ačiū Ritai ir Kristinai už man rodomą kitokį pasaulį, kitokį gyvenimą,
Ačiū Adelinai už antrąkart jos dėka išsipildžiusį tikro draugo paveikslą ir už tai, kad ji yra,
Ačiū Sesiai už tai, kad visad buvo,
Ačiū Vytalai už tai, kad niekad neatsisakydavo siūlymų be priežasties ir už tą neilgą pilį.. ,
Ačiū Justei už pasisėdėjimą jos balkone, sukėlusį man tiek prisiminimų,
Ačiū Inetai už juoką, atvirumą ir linksmybes per chemiją,
Ačiū vasarai ir stovkėms, kad jos buvo,
Ačiū Buzui, Gintarei ir Neringai už tą savaigalį,
Ačiū Daivai, Aisčiui, Mildai ir Živilei, Vytc, Agnytei, Rūtelei, Pacui, pigiems "Partner",
Ačiū Eglei už draugiškumą ir pyrago gabalėlį bei už dainas,
Ačiū Paulinai už draugiškumą, atvirumą ir nepalikimą ;>,
Ačiū Dainutei už jos neišsenkančią ir neblėstančią draugystę,
Ačiū .Aistei., Urtei, Mildai, Agnei,
Ačiū visiems, apie ką pagalvojau, bet nepaminėjau,
Ačiū visiems, kurių dėka aš čia ir dabar esu tokia, kokia esu,
Ačiū muzikai, kinui, lapams ir rašalui, Lietuvos paštui, Autobusams ir viskam kam, bei smagiems Slovakijos traukinukams,
Ačiū slovakams, kurie kažkokiu stebuklingu būdu daro stebuklingai skanią Tatrų arbatą,
Ačiū visiems, kurie šiemet man padėjo ir buvo su manimi,
Ačiū visiems, kuriems šiemet padėjau aš ir su kuriais buvau.

Sometimes you can't make it on your own.