Omaras Chajamas, "Rubajatai"

103
Va kiparisas, va kilnioji lelija.
Kam sakmės apie jį, legendos apie ją?
Jinai su dešimtim liežuvių, o nešaukia,
Jisai su dviem šimtais, o skendi tyloje.
* * *
110
Gimimo ir mirties - to paslaptingo rato -
Nei galo, nei pradžios mirtingam nesimato.
Iš kur atėjom čia? Kur kelio pabaiga?
Nė vienas dar į tai atsakymo nerado.
* * *
120
Jei žemėj šioj tiesa išvien su neteisybe,
Kas tau iš jos, širdie? Tik sielvarto beribė.
Sutik su likimu, kas bus - tegu sau bus,
Juk dėl tavęs nekeis sprendimo amžinybė.
* * *
123
Tau niekados klusnus aš nebuvau, žinau,
Ir niekados kalčių nuplaut nemėginau,
Bet vyliaus visados didaus kilnumo Tavo,
Nes vieno niekados aš dviem nevadinau.
* * *

Omaras Chajamas, "Rubajatai"

12
Kiek mirksnių tau gyvent - seniai lemtis atskaitė,
Tad nė vienam iš jų neduok liūdnai praeiti.
Gyvenimas yra brangiausia, ką turi -
Ir jis praeina taip, kaip tu jį pats praleidi.
* * *
14
Dangau! Kodėl, sakyk, čia niekšams taip gerai?
Jų pirtys ir vanduo, malūnai ir dvarai,
O kas teisingas, tas nė plutgalio neturi.
Aš spjaunu į tave, dangau, jei taip darai.
* * *
22
Kam antakius raukai, kam graužiesi, kenti?
Čia nieko nepasieks paniurę ir pikti.
Priimki tai, kas bus - išminčiui taip geriausia -
Ir man, ir tau keliai ne mūsų nubrėžti.
* * *
50
Kai lieka nebe daug mįslių šioje būty,
Vienodai ir džiaugies, ir nuoskaudas kenti.
Mes gavom neilgam, kas gera ir kas bloga,
Ar gydysies, ar ne - liga praeis pati.
* * *
68
Tariau: "Nuo šiol daugiau aš vyno nebegersiu
Ir vynmedžių krauju savęs maitint neversiu".
Bet proto balsas vėl paklausė: "Tu rimtai?"
Ir vėl aš atsakiau: "Ai, ne! Juk neištversiu".
* * *
75
Jei tu atspėtum šio gyvenimo slaptis,
Gal savo veidą tau praskleistų ir mirtis.
Bet jeigu net šiame pasauly nuolat klysti,
Tai kaip gi aname sugaudysi mintis?
* * *