Žvyruoto vieškelio eilės.

Žaibai senieji,
Sulėkit obelin laukinėn
Virš manęs.

Pragydęs vienas būsiu -
Kuždesys, vedąs
Nuo užkeiktos akivarų klastos.

Kai laimi geras šauksmas.

Čia vėtra, obelie praeinanti, nesveikink
Sušiauštos žolės;
Joje miegosiu šiąnakt.

Bet upių bėgsmas skaidrina lapus,
Ir virsta samanom nelygios mintys
Lyg į miegą.

Vėlus žmogau,
Giliuosius vandenis sapnuoki
Aušrai.


---
Antanas Kalanavičius, 1969

pasiilgau poezijos ir gerų koncertų

Užverk duris ir apsiverki
toliau tarp mūsų tuštuma
išduš langai nuo tavo žvilgsnio
tu sudaužyk žvilgsniu mane
atleisk tave palieku tau
myluok laikyk kaip aš laikiau
o tuos takus kuriuos įspaudei
nepyk bet aš pasiimsiu sau
sudegink tai ką tau palieku
ugnies lašais iš tų akių
kurias laikiau delnais ir lūpom
kurių dabar nebeturiu
visais takais išvaikštinėta
nugrotais pirštais susukta
ilgom natom nuglostinėta
va tokią grąžinu tave
tu viena būk lengvai
tau tyla nuo šiol namai

Aš suprantu, yra tas: "Atsukite žandą...", neva tai - dorybė krikščioniška. Bet pilnas sakinys tai skamba: "Gavai per žandą, atsuk kitą. Gavai per antrą - trenk į dūdą ir padėk atsistoti."

- Ainis Storpirštis