Laimingumas.

- Man regis, visi nelaimingi. Žmonės nuolatos užsiėmę: dirba viršvalandžius, prižiūri vaikus, vyrą, siekia karjeros, diplomo, galvoja, ką darys rytoj, ką dar reikia įsigyti, ko jiems trūksta, kad nesijaustų nevisaverčiai ir t.t. Galų gale tik nedaugelis man yra prisipažinę: "Aš nelaimingas". Dauguma sako: "Gyvenu nuostabiai, man pavyko gauti visko, ko troškau." Tuomet aš jų klausiu: "Kas padaro tave laimingą?" Atsakymas: "Turiu viską, apie ką žmogus gali svajoti: šeimą, namus, darbą, sveikatą." Aš vėl klausiu: "Ar kada nors pagalvojai, ar tai viskas, ko gali norėti iš gyvenimo?" Atsakymas: "Taip, tai viskas, ko galima trokšti." O aš nenusileidžiu: "Vadinasi, gyvenimo prasmė yra darbas, šeima, vaikai, kurie užaugę tave paliks, žmona ar vyras, kurie laikui bėgant elgsis labiau kaip draugai nei tikri įsimylėjėliai. Darbas kada nors baigsis. Ką darysi, kai taip atsitiks?" Atsakymo nėra. Jie pakeičia pokalbio temą.
O iš tiesų jų atsakymas turėtų būti toks: "Kai mano vaikai užaugs, kai mane su vyru ar žmona sies labiau draugystė nei aistringa meilė, kai išeisiu į pensiją, turėsiu ganėtinai laisvo laiko įgyvendinti savo svajonę - keliauti."