le français, c'est pas bête

Ma caméra, j'en ai fait un être vivant, un cerveau et, ce qui est encore mieux, j'ai essayé d'en faire un coeur.
 - Abel Gance


Je suis un voyageur
que le langage invente
je ne demande rien
je cherche le désir
quelque part en moi-même
au plus loin des frontières
dans des rues aux distances
imaginées du brume.
 - Claude Beausoleil

'Even darkness must pass.'

Frodo: I can't do this Sam.

Sam: I know. It's all wrong. By rights we shouldn't even be here. But we are. It's like in the great stories, Mr. Frodo. The ones that really mattered. Full of darkness and danger, they were. And sometimes you didn't want to know the end. Because how could the end be happy? How could the world go back to the way it was when so much bad had happened? But in the end, it's only a passing thing, this shadow. Even darkness must pass. A new day will come. And when the sun shines it will shine out the clearer. Those were the stories that stayed with you. That meant something, even if you were too small to understand why. But I think, Mr. Frodo, I do understand. I know now. Folk in those stories had lots of chances of turning back, only they didn't. They kept going. Because they were holding on to something.

Frodo: What are we holding on to Sam?

Sam: That there's some good in this world, Mr. Frodo... and it's worth fighting for.

Laimingumas.

- Man regis, visi nelaimingi. Žmonės nuolatos užsiėmę: dirba viršvalandžius, prižiūri vaikus, vyrą, siekia karjeros, diplomo, galvoja, ką darys rytoj, ką dar reikia įsigyti, ko jiems trūksta, kad nesijaustų nevisaverčiai ir t.t. Galų gale tik nedaugelis man yra prisipažinę: "Aš nelaimingas". Dauguma sako: "Gyvenu nuostabiai, man pavyko gauti visko, ko troškau." Tuomet aš jų klausiu: "Kas padaro tave laimingą?" Atsakymas: "Turiu viską, apie ką žmogus gali svajoti: šeimą, namus, darbą, sveikatą." Aš vėl klausiu: "Ar kada nors pagalvojai, ar tai viskas, ko gali norėti iš gyvenimo?" Atsakymas: "Taip, tai viskas, ko galima trokšti." O aš nenusileidžiu: "Vadinasi, gyvenimo prasmė yra darbas, šeima, vaikai, kurie užaugę tave paliks, žmona ar vyras, kurie laikui bėgant elgsis labiau kaip draugai nei tikri įsimylėjėliai. Darbas kada nors baigsis. Ką darysi, kai taip atsitiks?" Atsakymo nėra. Jie pakeičia pokalbio temą.
O iš tiesų jų atsakymas turėtų būti toks: "Kai mano vaikai užaugs, kai mane su vyru ar žmona sies labiau draugystė nei aistringa meilė, kai išeisiu į pensiją, turėsiu ganėtinai laisvo laiko įgyvendinti savo svajonę - keliauti."

Laisvė.

Kovodamas girdėjau žmones kalbant apie laisvę, ir kuo smarkiau jie gynė teisę į laisvę, tuo aiškiau buvo matyti, kaip jie vergauja savo tėvų norams, santuokai, pasižadėję būti vienas su kitu "iki gyvenimo pabaigos", svarstyklėms, režimams, nebaigtiems projektams, meilei, kuriai neįstengia pasakyti "baigta" arba "gana", savaitgaliams, kai būna priversti valgyti su nepageidaujamais žmonėmis. Prabangos, prabangos įvaizdžio, prabangos įvaizdžio įvaizdžio vergai. Vergai gyvenimo, kurio patys nesirinko, tačiau kurį ryžosi gyventi, nes kažkam pavyko įtikinti, kad jiems tai naudinga. Taip ir leidžia vienodas savo dienas ir naktis, kur nuotykis - tik žodis, parašytas knygoje, ar vaizdas amžinai įjungto televizoriaus ekrane, o atsivėrus kurioms nors durims visuomet sako: "Man neįdomu, nenoriu."
Kaip gali žinoti, nori ar ne, jei niekuomet nebandė? Tačiau beviltiška klausti, mat jie iš tikrųjų bijo bet kokio pokyčio, galinčio sudrebinti įprastą jų pasaulį.
Inspektorius sako, kad aš laisvas. Laisvas esu ir dabar ir laisvas buvau kalėjime, nes man laisvė kol kas brangiausias dalykas pasaulyje. Be abejo, dėl to teko gerti vyną, kuris man nepatiko, daryti tai, ko nederėjo daryti ir ko gyvenime nebekartosiu, patirti kūno ir sielos žaizdų, įskaudinti žmones, kurių vėliau atsiprašiau supratęs, kad galiu daryti viską, bet negaliu versti kito žmogaus gyventi mano beprotyste, mano troškimais. Nesigailiu kančios akimirkų, nešioju savo randus lyg medalius, žinau, jog laisvės kaina didelė, tokia didelė kaip vergovės; vienintelis skirtumas, kad už ją moki su malonumu, su šypsena, net kai ta šypsena pro ašaras.