ketvirtadienis, lapkričio 29
Konspektavimo atradimai #2
Senų senovėj, dar vaiko dienose, kai buvau gudresnis, puikiausiai žinojau, kas yra laimė, kaip ji kvepia, kaip ji atrodo... Laimė - visai kaip kalėdinis atvirukas su baltu minkštais kąsniais krintančiu sniegu. Trobelė toli, langely šviesa geltona kaip medus, eglės lyg cukrum pabarstytos, o tu pats, geras bent tą vakarą kaip iš atvirukų, stovi prie lango naktiniais marškiniais, ir taip šilta ir jauku.
- Saulius Šaltenis
antradienis, lapkričio 27
Konspektavimo atradimai
Ištuštėjusio nekenčiu ploto
ir vienatvės šiltų kambarių.
Nebesiūlykit grįžti į protą, -
nei jėgų, nei jausmų neturiu.
- Gintaras Patackas
ir vienatvės šiltų kambarių.
Nebesiūlykit grįžti į protą, -
nei jėgų, nei jausmų neturiu.
- Gintaras Patackas
sekmadienis, spalio 21
Žvyruoto vieškelio eilės.
Žaibai senieji,
Sulėkit obelin laukinėn
Virš manęs.
Pragydęs vienas būsiu -
Kuždesys, vedąs
Nuo užkeiktos akivarų klastos.
Kai laimi geras šauksmas.
Čia vėtra, obelie praeinanti, nesveikink
Sušiauštos žolės;
Joje miegosiu šiąnakt.
Bet upių bėgsmas skaidrina lapus,
Ir virsta samanom nelygios mintys
Lyg į miegą.
Vėlus žmogau,
Giliuosius vandenis sapnuoki
Aušrai.
---
Antanas Kalanavičius, 1969
Sulėkit obelin laukinėn
Virš manęs.
Pragydęs vienas būsiu -
Kuždesys, vedąs
Nuo užkeiktos akivarų klastos.
Kai laimi geras šauksmas.
Čia vėtra, obelie praeinanti, nesveikink
Sušiauštos žolės;
Joje miegosiu šiąnakt.
Bet upių bėgsmas skaidrina lapus,
Ir virsta samanom nelygios mintys
Lyg į miegą.
Vėlus žmogau,
Giliuosius vandenis sapnuoki
Aušrai.
---
Antanas Kalanavičius, 1969
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)