Katedra.

Staiga, stovėdamas centrinėje navoje, suvokiu labai svarbų dalyką: katedra - tai aš, tai kiekvienas iš mūsų. Mes augame, keičiasi mūsų būdas, pamatome savo silpnybes, kurias būtina nugalėti, ne visada pasirenkame geriausią sprendimą, bet vis tiek einame pirmyn stengdamiesi nepalūžti, elgtis teisingai, kad pagerbtume ne tas sienas, ne duris ar vitražus, o ten, viduje, esančią tuščią erdvę, kur garbiname ir dieviname visa, kas mums svarbu ir brangu.